Pastatų atnaujimo idėja mieste — dar be vairininko
Atnaujina tik entuziastai
Daugiabučių atnaujinimo procesus mūsų mieste stabdo itin nerangus biurokratinis mechanizmas ir Savivaldybės paramos stoka. Tokią nuomonę pokalbiuose neretai išsako namo atnaujinimo darbus pradėjusių Kauno daugiabučių namų bendrijų vadovai.
Žmonės kalba, jog dar nežinia, kas sudėtingiau: dideliame name pasiekti gyventojų susitarimo paskolai — ar ištverti alinantį dokumentų tvarkymo maratoną miesto instancijose. Todėl šiuo metu daugiabučius ryžtasi atnaujinti tik nuoširdūs šios idėjos entuziastai. O tokių nėra daug.
Teko įveikti pasipriešinimą
Prieš pat žiemą baigėsi pastato šiltinimo darbai Kauno miesto Partizanų  gatvės 88 —ajame name. Kapitaliai apšiltintos galinės pastato sienos,  nauja danga uždengta likusi pusė stogo, hermetizuotos viso namo siūlės,  kurių bendras ilgis — apie 850 metrų.
Bendrija ir anksčiau rūpinosi pastatu — vieni pirmųjų atnaujino šilumos punktą, jau buvo uždengę dalį stogo. Tad šiųmečiai darbai dar labiau pagerino žmonių gyvenimo sąlygas ir padidino nekilnojamojo turto vertę.
Vis dėlto bendrijos pirmininkė Salomėja Stašauskienė prisipažino iš anksto džiaugtis neskubanti: pirmiau bendrijos susirinkimą sukvies, žmonių išklausys. Ji neslepia, jog imti paskolą namui šiltinti žmonės apsisprendė ne išsyk, o ir po to dar visko būta. Vieni pasirašė ir apsigalvojo, kiti priešinosi paskolai ir likusius kurstė.
Dabar, kai matyti atlikti darbai ir paaiškėjo, jog dešimčiai metų paimta paskola kiekvieno buto savininkui nebus per didelė, pasipriešinimas atslūgo. Nors bendra darbų vertės suma — beveik 120 tūkst. litų, bendrijai mokėti teks gerokai mažiau.
Sumos žmonių neišgąsdino
30 proc. neatlygintinai dengs valstybė, nedidelę dalį sumos už projektų rengimą tikimasi gauti iš Savivaldybės bendrijų rėmimo fondo, likusi dalis paskolos išdalinta savininkams atsižvelgiant į buto plotą.
30 kvadratinių metrų ploto butui reikės papildomai per metus sumokėti 135 litus, 44 — 200 litų, 60 kv.m — 264 litus per metus. Padalijus mėnesiui, išeina 9 — 19 litų — ne per daug net ir mažesnes nei vidutines pajamas turinčiai šeimai.
Jau aiškėja, kad žmonių pečių paskola neprislėgs: keliolika savininkų pageidavo išsyk sumokėti jiems tenkančią paskolos dalį. Tačiau prisimindama nuo sumanymo ikidarbo praėjusį laikotarpį, bendrijos pirmininkė jį įvardino trumpai — "kryžiaus keliai".
Pasigenda miesto pagalbos
Pradėjus rengti dokumentus kovą, iki konkrečių darbų prieita liepą. Laiką tarp šių datų surijo dokumentų rengimas, parašų rinkimas ir derinimas.
"Susidarė įspūdis, jog paliktas dokumentas dvi savaites tiesiog praguli ant stalo. Tik atėjus jo atsiimti, valdininkas paskubom raito parašą", — institucijų nerangumu stebėjosi bendrijos vadovė.
Antroji po biurokratinės gaišaties namų renovaciją stabdanti priežastis — didelės projektavimo paslaugų kainos. Dar neatlikus jokių darbų, jau tenka krapštyti kišenę. S.Stašauskienės vadovaujama bendrija vien už investicinio ir techninio projektų rengimą sumokėjo beveik 19 tūkst.litų.
Jei suma nustebino seniai įsisteigusią bendriją, kokia ji turi pasirodyti bendriją kurti svarstantiems "naujokams"? Juo labiau, kad už paslaugas ir medžiagas bendrija atsiskaito kaip PVM mokėtoja.
S.Stašauskienės vertinimu, šioje itin stinga ryžtingesnių mūsų miesto valdininkų ir politikų sprendimų — ypač turint omenyje, kad Vilniuje projektavimo išlaidas gyventojams dengia savivaldybė.
Nuoseklios, strateginės Kauno miesto savivaldybės pozicijos daugiabučių namų atnaujinimo atžvilgiu pasigenda ir Vyriausybės patvirtintą Būsto modernizavimo finansavimo programą įgyvendinančios Būsto agentūros Kauno konsultacinio centro specialistai.
Šio centro vyriausioji ekonomistė konsultantė Jolita Maženienė apgailestavo, jog kol kas didžiausia našta tenka gyventojų pečiams. Tuo tarpu išlaidas projektavimui visiškai ar iš dalies jau remia ne tik Vilniaus, bet ir kitų, mažesnių miestų savivaldybės.
Specialistė įsitikinusi, jog jei būtų skatinanti parama, žmonių, kurie ryžtųsi atnaujinti namus, Kaune tikrai būtų daugiau. Antai smarkiai pabrangus projektavimo darbams, vertėtų didinti ir Bendrijų rėmimo fondo paramą. Neprošal būtų ir išsamesnė padėties Kaune studija.
Skatins kompleksinius darbus
Išsamios programos, kuri reglamentuotų kitokią nei Daugiabučių namų  savininkų bendrijų rėmimo fondo paramą daugiabučių atnaujinimui, Kauno  savivaldybė neturi ir nerengia. 
Tačiau jau dabar aiškėja viena kertinių galimos paramos sąlygų — kad  bendrija imtųsi kompleksinio viso pastato atnaujinimo.
Ši gairė ypač akcentuojama po surengtos Kauno bendrijų vadovų išvykos į  sostinę, kurioje apžiūrėtas visiškai atnaujintas daugiabutis ir  susipažinta su Vilniaus savivaldybės programa "Atnaujinkime būstą —  atnaujinkime miestą". Jos pavyzdžiu mąstoma parengti programą ir Kaune.
"Kai žinosime poreikį pastatų modernizacijai, rengsime programą, numatysime jai lėšų. Tačiau didžiausios paramos gali tikėtis kompleksinius, pilno pastato atnaujinimo darbus planuojančios bendrijos, kurios jau pradėjo kaupti lėšas atnaujinimui ir turi gyventojų pritarimą", — sakė Kauno mero pavaduotoja Adelė Echodienė.
Pilnam daugiabučio atnaujinimui pirmenybę teikia ir Vilniaus politikai: gyventojams žadama dengti iki 50 proc. tokio atnaujinimo išlaidų.
Tačiau sostinės savivaldybė jau dabar bendrijoms dengia projektų rengimo išlaidas — net ir toms, kurios planuoja tik dalinį atnaujimą. Ir dar skiria lėšų, jei fasadas tvarkomas pagal vieningą projektą.
Žinant, kaip sunkiai bendrijų pirmininkai pasiekia, kad gyventojai sutartų skolintis bent 100 tūkst.litų, galima spėti, jog sąlyga, įpareigojanti žmones išsyk milijoninei paskolai, nebus labai populiari. Kol kas norinčių tokiu būdu pelnyti paramą Kaune neatsirado.
O ko to tikėtis tiems, kurie savo daugiabutį planuoja atnaujinti palaipsniui? Vicemerės manymu, dalinius atnaujinimo darbus galima kreiptis į Bendrijų rėmimo fondą, kuriam kasmet skiriama vis daugiau lėšų.
Rasa Masiokaitė
Straipsnis buvo spausdintas "Lietuvos ryto" priede "Laikinoji sostinė"